- striukėti
- striukė́ti vksm. Mergi̇̀nų apdarai̇̃ vis striukė́ja.
.
.
striukėti — striukėti, ėja, ėjo intr. NdŽ, DŽ; Ser 1. darytis striukesniam, trumpėti (apie daiktą): Pastebėjo, kad ilgasis saldainis jo dėželėje ima striukėt Mš. 2. eiti striukyn (apie laiką): Ėjo laikas rudeniop, tai dienos striukėjo Mš. striukėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastriukėti — intr. NdŽ, DŽ1; Ser pasidaryti striukesniam, patrumpėti: Po išskalbimo pastriukėjo kelnios Sb. striukėti; pastriukėti; sustriukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
striubėti — striubėti, ėja, ėjo NdŽ žr. striukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
striugėti — striugėti, ėja, ėjo žr. striukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
strugėti — strugėti, ėja, ėjo NdŽ, Užv žr. striukėti 2: Kaip jau strugė[ja] dienos! Krš. Strugė[ja] žmonių amžius DūnŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
strukėti — strukėti, ėja, ėjo NdŽ žr. striukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sustriukėti — intr. 1. Ser, NdŽ pasidaryti striukam, sutrumpėti (apie daiktą): Sijonėlis susiaurėjo, žilas plaukas sustriukėjo (d.) Šd. Uodega visiškai sustriukėjusi Blv. 2. sutrumpėti (apie laiką): Sustriukė̃s diena – reiks dukart melžt Mžš. 3. pablogėti,… … Dictionary of the Lithuanian Language